- taurėti
- taurė́ti vksm. Di̇̀rbdamas žmogùs taurė́ja.
.
.
taurėti — taurėti, ėja (taũri Š), ėjo intr. Š, DŽ, NdŽ; KŽ darytis tauresniam, kilnesniam: Nuo darbo žmogus taurėja rš. Žmogus bręsta grožei šviesėdamas, taurėdamas Vd. Visą savo amžių norėjau tam skirti, kad jis būtų kitiems akstinu sąmoningėti, taurėti … Dictionary of the Lithuanian Language
dvasiškėti — dvasiškėti, ėja, ėjo intr. taurėti, sąmonėti: Žmogaus dvasia palaipsniui dvasiškėja, sąmonėja rš … Dictionary of the Lithuanian Language
ištaurėti — intr. 1. BŽ302 tapti tauresniam, kilnesniam. 2. pasidaryti silpnam, sumenkti: Ir Joniukas visai ištaurėjęs – nuo pečiaus sunkiai benulipa Krns. taurėti; ištaurėti; pataurėti; sutaurėti … Dictionary of the Lithuanian Language
pataurėti — intr. NdŽ tapti tauresniam, kilnesniam: Visuomenės privataus ir viešo gyvenimo papročiai nepataurėjo rš. taurėti; ištaurėti; pataurėti; sutaurėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sutaurėti — intr. NdŽ pasidaryti tauriam, tauresniam: Pamėgęs meną žmogus tarsi sutaurėja DŽ1. taurėti; ištaurėti; pataurėti; sutaurėti … Dictionary of the Lithuanian Language
taurėjimas — sm. (1) DŽ, NdŽ → taurėti: Ragina žengti tolyn žmoniškumo, taurėjimo keliu Vd … Dictionary of the Lithuanian Language